Nauji mokslo metai prasidėjo, bet vaikams iš sunkumų patiriančių šeimų rugsėjis ne visada reiškia saugią pradžią. Maltiečiai jiems padeda vaikų dienos centruose, kur vaikai po pamokų randa namų aplinką, šiltą maistą, pagalbą ruošiant pamokas, užsiėmimų ir svarbiausia – žmogų, kuris tiki jų galimybėmis. Tačiau vien geros valios nepakanka. Institucinio finansavimo dažnai pakanka tik bazinėms reikmėms, todėl būtinas visuomenės palaikymas.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vaikų dienos centrų asociacija ir NVO vaikams konfederacija 2026 m. sausio 30 d. – vasario 20 d. suorganizavo vaikų dienos centrų apklausą, kurios tikslas – visapusiškai įvertinti situaciją, teikiamos pagalbos apimtį, finansinius iššūkius ir ieškoti sprendimų centrų veiklai stiprinti ir paslaugų kokybei užtikrinti.
Surinkti duomenys atskleidė, kad nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrai kasdien susiduria su nepakankamo finansavimo (net 8 iš 10 šalies vaikų dienos centrų jo per mažai), darbuotojų trūkumu bei kaita dėl didelio krūvio ir mažų atlyginimų (apklausos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus su darbuotojų netekimu susidūrė daugiau nei pusė šalies vaikų dienos centrų (52,88 proc.)). Nemažai sunkumų kelia maisto ir paslaugų augančių kainų iššūkiai.
Vaiko diena neturi priklausyti nuo to, ar šiemet pasiseks
Su apklausoje išvardintais sunkumais susiduria ir maltiečių vaikų dienos centrai. Kiekvieną dieną tenka atsakyti į paprastus išgyvenimo klausimus: kuo šiandien pamaitinsime vaikus, ar užteks pinigų šildymui, kuo pakeisime sulūžusius baldus, nors vaikų dienos centrų paskirtis – individualus socialinis darbas su sunkioje aplinkoje augančiais vaikais ir šeimomis. Papildomai centrai teikia daugiau paslaugų – tarpininkauja institucijose bei atvejo vadybos posėdžiuose, organizuoja pavėžėjimą į centrą bei į namus, rūpinasi, kad vaikai gautų nemokamas specialistų konsultacijas ir kt.
Kad tokia numatyta veikla vyktų, o finansavimo nėra, iškyla poreikis ieškoti kitų pagalbos būdų. Jų atsiranda, bet kartu atsiranda priklausomybė – ar šiemet pasiseks. Pasiseks gauti paramą šildymo išlaidoms padengti, per „Maisto banko” akciją surinkti pakankamai produktų vaikų pietums, prikviesti savanorių į pagalbą, turėti neatlygintinai konsultuojančių specialistų vaikų fizinei ir psichinei sveikatai užtikrinti. Vaikų dienos centrai nėra trumpalaikiai ar projektinio pobūdžio dariniai, jie turi vaikui užtikrinti ilgalaikį, saugų, leidžiantį augti pagrindą.
Darbuotojo Prienų vaikų dienos centre ieškojo 3 mėnesius
Minėtos apklausos duomenys rodo, kad dauguma Lietuvoje veikiančių vaikų centrų dirba su labai ribotais žmogiškaisiais ištekliais, tad kai kurios funkcijos yra užtikrinamos minimaliai arba visai neužtikrinamos.
Maltiečių vaikų dienos centrus lanko specialiųjų ugdymo poreikių ar negalią turintys auklėtiniai, taip pat vaikai iš šeimų, kurioms taikoma atvejo vadyba. Vadinasi, centrų vadovai turi dalyvauti tarpžinybiniame bendradarbiavime, dirbti su šeimomis, kurioms reikalinga socialinė pagalba. Ir tuo pačiu metu užtikrinti individualizuotą pagalbą vaikams, turintiems sutrikimų.
Dėl tokio metodinio ir emocinio krūvio, mažo atlyginimo sunku išlaikyti gerus specialistus, saugoti juos nuo perdegimo, taip pat prisikviesti naujų.
Prienų maltiečių vaikų dienos centre ilgą laiką dirbo tik vienas specialistas, antro žmogaus ieškota 3 mėnesius. Centrą lanko 16 vaikų, o kai trūksta darbuotojų, vienas žmogus tampa socialinės srities specialistu, administracijos vadovu, virėju, valytoju ir žmogumi, kuris turi būti arčiausiai vaiko. Prienuose centras atidarytas tik šiemet, o nuo metų pradžios čia pasikeitė 3 darbuotojai. Tai labiausiai atsiliepia vaikams, nes jiems priprasti prie naujo žmogaus ir atsiverti reikia laiko.
Maltiečių nepakeičiama pagalba – savanoriai
Maltiečių organizacijos stiprybė – savanoriai. Vaikų dienos centruose jie atlieka itin svarbų vaidmenį. Yra savanorių, kurie padeda organizuoti vaikų laisvalaikį – čia labiausiai įsitraukia jaunieji maltiečiai, buvę pedagogai kviečiami padėti vaikams su pamokų ruoša, įmonėms siūloma tapti mentoriais, ūkininkų prašoma pasidalinti daržovių derliumi, gamintojų – maisto, higienos ir kanceliarinių priemonių produkcija.
Yra centrų, kur tokia savanorystė tęsiasi jau 10 metų. Viekšnių maltiečių vaikų dienos centre tiek laiko savanoriauja Natalija. Moteris turi negalią, bet kasdien ateina į pagalbą – padeda maisto ruošoje, tvarko patalpas ir net atlieka kasdienę vaikų registraciją.
Savanorystė nėra tik gražus darbuotojų veiklos papildymas. Ji leidžia centrui tiesiog veikti. Tačiau ir savanoriai gali pavargti, tad negalima garantuoti stabilaus vaikų dienos centro darbo, grįsto vieno žmogaus neatlygintina veikla – tam reikia pastovaus finansavimo.
Vidutiniškai vos 1 euras vaikui dienai
Vaikų dienos centre maistas nėra priedas prie paslaugos. Jaunam žmogui tai gali būti vienas svarbiausių dienos valgymų. Pagal institucijų skiriamą finansavimą vaikui dienai tenka maždaug vienas euras. Ką už jį nupirkti? Čia svarbiausiu produktu tampa dienos centrų darbuotojų kūrybiškumas.
„Kad užtikrintume vaikų maitinimą, imamės visko – vaikų dienos centruose patys vaikai augino agurkus, virėme obuolienes ir slyvienes. Kaimiškose vietovėse centro darbuotojos turi sodus, tai ir neša viską, kas užaugo. Sulaukiame ir netikėtos pagalbos – kartą prie Telšių vaikų dienos centro radome bulvių maišą. Buvo kugėlio diena! Stebiuosi mūsų centrų darbuotojų išradingumu – atsineša kelis kiaušinius iš namų, prikepa kalną blynų su obuoliais ir, žiūrėk, visi sotūs. Kiekvienas maltiečių centras sukasi kaip gali, ieško rėmėjų, ūkininkų, bendruomenės palaikymo. Neišgyventume, jei maitinimas vyktų tik „pagal biudžetą“. Vaiko pietūs yra daug daugiau nei lėkštė maisto vieną dieną, tai sistema, kuri turi veikti nuolat
