Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas pareiškė, kad 2019 m. įregistravus antrąją šalies musulmonų religinę tarybą – vadinamąjį antrąjį muftiatą, kuris, jo teigimu, praktiškai atstovauja imigrantams, istorinė Lietuvos totorių bendruomenė liko užribyje.
Baikerių akcija paskatino tyrimus ir saugumo patikras
Diskusijos dėl atstovavimo Lietuvos musulmonams atsinaujino po rugsėjo 11 d. incidento prie Kauno mečetės. Per penktadienio pamaldas susirinkę baikeriai garsiai leido muziką, skandavo ir demonstravo kiaulės galvą.
Kauno arkivyskupijos duomenimis, akcijoje dalyvavo apie 100 baikerių. Katalikų Bažnyčios institucija pasmerkė tikinčiųjų žeminimą ir paragino gerbti musulmonų religijos laisvę.
Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš tautinę, rasinę, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas. Taip pat pradėta administracinė teisena, nes akcijai nebuvo gautas leidimas.
Po incidento Kauno miesto valdžia nusprendė mečetės prieigas stebėti vaizdo kameromis. Sprendimas grindžiamas būtinybe šioje teritorijoje užtikrinti viešąją tvarką.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris vertina grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ministras teigė besitikintis įvertinimo ir dėl šalyje veikiančio muftiato vadovybės, ir dėl baikerių akcijos dalyvių.
Socialdemokratas Laurynas Šedvydis taip pat paragino VSD patikrinti, ar akcijos neįkvėpė neaiški grupuotė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga siūlė įvertinti galimas vidaus bei išorės saugumo grėsmes.
Muftijus atmeta bendruomenės ryšį su migracija
Lietuvos musulmonų religinis vadovas muftijus Aleksandras Beganskas pabrėžė, kad musulmonų bendruomenė ir islamas yra Lietuvos Respublikos dalis.
Jis atmetė musulmonų bendruomenei priskiriamą atsakomybę už augančią migraciją. Pasak A. Begansko, užsieniečius į Lietuvą kviečia ne religinė bendruomenė, o darbuotojų ieškantys darbdaviai. Atvykėliai, jo teigimu, turi leidimus gyventi šalyje ir moka mokesčius.
Penktadieniais Kauno mečetėje visi maldininkai nebetelpa, todėl daliai musulmonų tenka melstis lauke. Buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad vietos gyventojams rūpestį kelia eismas ir saugumas.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasmerkė trukdymą žmonėms melstis, tačiau įtampos pradžia pavadino ankstesnį Kauno mečetės administracijos prašymą jos teritorijoje „pernelyg atvirai nedemonstruoti fizinio artumo“.
Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica, anksčiau siūlęs Kauno mečetę perduoti Lietuvos totoriams, pareiškė prisidėjęs prie visuomenės suvokimo apie, jo vertinimu, masinės imigracijos ir islamo šalių atstovų keliamą grėsmę.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba, vadinama antruoju muftiatu, buvo įkurta 2019 metais. Rugpjūčio 20 d. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydama įvertinti, ar šios tarybos veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Partijos sutaria keisti migracijos politiką
M. Katelynas baikerių akciją pavadino visuomenės nepasitenkinimo migracija padariniu. Ministro teigimu, būtų klaida ignoruoti dėl demografinių pokyčių augančią įtampą.
Jis pažadėjo per kelis mėnesius parengti griežtesnį migracijos politikos modelį. Ministras taip pat yra pasisakęs už tai, kad Lietuva nepriimtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių perkeliamų migrantų ir vietoj to sumokėtų solidarumo įnašą.
Visų parlamentinių partijų atstovai sutiko, kad šalies migracijos politiką reikia keisti. Tačiau dalis politikų perspėjo, jog visiškai atsisakius darbuotojų iš užsienio kai kuriuose sektoriuose dar labiau trūktų darbo jėgos.
L. Šedvydžio teigimu, Lietuvoje trūksta 3–4 tūkst. slaugos specialistų, todėl būtų naivu tikėtis, kad visas šias darbo vietas galėtų užpildyti vietos jaunimas.
2026 m. pradžioje darbo pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo 99,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Metinė naujai atvykstančių darbuotojų kvota nustatyta 24 706 asmenims.
