Jonas Valančiūnas po 15 metų pertraukos sugrįžo į Eurolygą, o jo atstovaujamas Kauno „Žalgiris“ rugsėjo 24 dieną išvykoje 83:77 nugalėjo Belgrado „Crvena Zvezda“ ir pergalingai pradėjo 2026–2027 metų sezoną. Po 14 sezonų NBA grįžęs vidurio puolėjas surinko daugiausia komandoje – 24 naudingumo balus.
Smūgiai į nosį dukart privertė palikti aikštę
Antrojo kėlinio pradžioje Jordanas Nwora smogė J. Valančiūnui į nosį. Pasipylus kraujui lietuvį teko pakeisti. Ketvirtajame kėlinyje jis dar kartą gavo į tą pačią vietą ir vėl buvo priverstas trumpam palikti aikštę.
Apie sužeidimą J. Valančiūnas sakė pats diagnozės nenustatysiantis. Pasak krepšininko, gali būti atlikti papildomi tyrimai.
Belgrado arenoje rungtynes stebėjo 16 420 žiūrovų. Mačo pabaigoje priverstinai pasikeitusį Lietuvos rinktinės vidurio puolėją dalis publikos garsiai nušvilpė.
Per 21,5 minutės J. Valančiūnas pelnė 13 taškų: pataikė 6 iš 9 dvitaškių ir vienintelę baudą. Jis taip pat atkovojo 8 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo 3 metimus ir išprovokavo 3 pražangas, o pats po kartą prasižengė ir suklydo.
J. Valančiūnui esant aikštėje, „Žalgiris“ varžovus pranoko 7 taškais. Geresnį pliuso ir minuso rodiklį Kauno komandoje turėjo tik Marius Grigonis – jo rodiklis siekė +9.
Williamso-Gosso tritaškis pradėjo lemiamą spurtą
Tomo Masiulio treniruojamas „Žalgiris“ pirmąjį kėlinį laimėjo 28:21, o vienu metu turėjo dviženklį pranašumą – 21:11. Vis dėlto antrąjį ketvirtį Belgrado klubas laimėjo 24:15, todėl per ilgąją pertrauką kauniečiai atsiliko 43:45.
Trečiajame kėlinyje „Žalgiris“ vėl perėmė iniciatyvą ir ketvirtį laimėjo 16:12. Lemiamame ketvirtyje rezultatas buvo tapęs lygus 72:72, tačiau Nigelo Williamso-Gosso tritaškis pradėjo lemiamą žalgiriečių spurtą. Paskutinį kėlinį Kauno komanda laimėjo 24:20 ir įtvirtino pergalę.
Valančiūnas pergalę siejo su komandos vienybe
J. Valančiūnas teigė nepajutęs didelio fiziškumo skirtumo tarp NBA ir Eurolygos. Anot jo, šiuolaikinis krepšinis visur yra greitas ir fiziškas.
Pergalės pagrindu aukštaūgis įvardijo komandos vienybę ir trenerio plano laikymąsi tiek puolime, tiek gynyboje. Tai, kad atakos ne visada buvo kuriamos per jį, J. Valančiūnas aiškino tebesitęsiančiu komandos mokymosi procesu. Jo vertinimu, neįkritę tritaškiai atrodė skuboti, nors pataikius jie būtų laikomi gerais metimais.
Didžiausia „Žalgirio“ stiprybe centras pavadino tarpusavio pagalbą ir gerą komandinę chemiją. Jis pridūrė, kad prireikus komandos draugui galima ir „velnių duoti“.
„Žalgirio“ vyriausiasis treneris T. Masiulis teigė, kad J. Valančiūnas atliko savo darbą ir suteikė komandai naudos po krepšiu. Treneriui svarbiausias buvo patyrusio centro noras po 14 metų sugrįžus padėti Kauno ekipai.
