Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos Ministru Pirmininku Kaja Kallas, Latvijos Ministru Pirmininku Evika Siliņa ir Lenkijos Ministru Pirmininku Donaldu Tusku bendru laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininką António Costa ir Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen. Laiške siekiama atkreipti dėmesį į strateginę „Rail Baltica“ projekto svarbą Europos Sąjungai (ES) ir patvirtinti šalių įsipareigojimą užbaigti projektą 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu.
Šalių lyderiai pabrėžia, kad „Rail Baltica“ yra strateginė ES investicija į saugumą, karinį mobilumą, junglumą, ekonomikos atsparumą, Europos vienybę ir teritorinę sanglaudą. Projekto reikšmė ypač išaugo dabartinėje saugumo aplinkoje, siekiant užtikrinti ES ir NATO gebėjimą greitai perkelti karius ir karinę techniką į Europos rytinį flangą.
Laiške taip pat pažymima, kad „Rail Baltica“ pasiekė brandų įgyvendinimo etapą. Lietuvoje statoma 114 km pagrindinės linijos, o Baltijos šalyse beveik pusė pagrindinės linijos jau yra statoma arba parengta statyboms. Lenkijoje neseniai sutartimi patvirtintas beveik 95 km geležinkelio infrastruktūros tiesimas Balstogės–Elko atkarpoje, stiprinant Baltijos šalių ir likusios Sąjungos ryšį.
„Mūsų šalys patvirtina įsipareigojimą įgyvendinti projektą ir vykdyti savo nacionalinius įsipareigojimus. Toliau glaudžiai bendradarbiausime, kad užtikrintume suderintą projekto vykdymą ir jo įgyvendinimą laiku“, – rašoma bendrame laiške.
Lyderiai pabrėžia, kad projektui skiriamas ir reikšmingas nacionalinis finansavimas bei gaunama didelė ES parama. Tačiau sėkmingai užbaigti projektą galima tik su tvirtu, nuspėjamu ir tiksliniu ES finansavimu pagal kitą daugiametę finansinę programą. Tam, kad projektas galėtų būti sėkmingai įgyvendintas, lyderiai kviečia projektui numatyti reikalingą ES finansavimą ir ragina Europos infrastruktūros tinklų priemonėje numatyti specialią, „Rail Baltica“ projektui skirtą tikslinę finansavimo eilutę, išlaikant jį tarp svarbiausių ES infrastruktūros prioritetų.
„Tikime, kad Europos Vadovų Taryba ir toliau pripažins „Rail Baltica“ prioritetiniu Europos projektu ir palaikys sąlygas, būtinas sėkmingam jo užbaigimui. „Rail Baltica“ įgyvendinimas atsiųs aiškią žinią, kad Europos Sąjunga geba investuoti į infrastruktūrą, kuri kartu stiprina saugumą, skatina sanglaudą ir gilina visų jos regionų integraciją“, – rašoma bendrame laiške.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km ir apie 362 km Lenkijoje. Projektas yra dviejų Europos transporto tinklo koridorių dalis. Naują europinio standarto 1435 mm vėžės pločio „Rail Baltica“ geležinkelį plėtoja Estija, Latvija ir Lietuva, o Lenkija modernizuoja savo ruožą.
