Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius kelia klausimą, ar valdantiesiems nusprendus sumažinti valstybinio brandos egzamino (VBE) išlaikymo kartelę nuo 35 iki 25 taškų, tikrai verta džiaugtis šiųmečiais rezultatais, ypač kai tyrimai rodo, jog matematinis raštingumas darbo rinkoje turi aiškią ekonominę vertę.
Remiantis 2015 m. „European Economic Review“ paskelbtu tyrimu „Returns to Skills around the World: Evidence from PIAAC“, geresnis gebėjimas dirbti su skaičiais yra tiesiogiai susijęs su didesniu darbo užmokesčiu. Išanalizavus 23 šalių suaugusiųjų gebėjimų duomenis, nustatyta, kad reikšmingai aukštesnis matematinis raštingumas vidutiniškai lemia maždaug 18 proc. didesnį darbo užmokestį.
Šis tyrimas pabrėžia, kad matematika nėra tik mokyklinis egzaminas, o viena iš žmogiškojo kapitalo formų, tiesiogiai atsispininti žmogaus pajamose, darbo rinkos produktyvume ir šalies ekonomikos potenciale.
Atsispindi ekonomikoje
Empirinis ryšys tarp matematinių gebėjimų ir ekonominės gerovės tampa ypač svarbus vertinant sprendimą sumažinti VBE išlaikymo kartelę. Valdžios požiūris į žmogiškojo kapitalo lygį, kurį mokykla turi perduoti tolesnėms grandims, yra tiesiogiai susijęs su ekonomikos konkurencingumu. Gebėjimas dirbti su skaičiais yra tiesiogiai susijęs su didesnėmis pajamomis, todėl matematikos pasiekimų kartelė nėra vien techninis švietimo administravimo klausimas.
Visi svarbūs ekonominiai rodikliai – gerovė, atlyginimai, pensijos, paskolos, infliacija, valstybės biudžetas – reikalauja analitinio skaičių pagrindimo, o ne tik nuojautos. Atlyginimo vertė, pensijos saugumas, paskolų įperkamumas ar valstybės programų efektyvumas negali būti tinkamai įvertinti be analitinio skaičių ir jų ryšių supratimo.
Matematinis raštingumas ekonomikoje yra būtina sąlyga, leidžianti atskirti argumentus nuo įspūdžių. 2026 m. matematikos valstybinį brandos egzaminą išplėstiniu kursu išlaikė 85,1 proc. kandidatų, bendruoju kursu – 77,1 proc. Nepaisant žemesnės ribos, egzamino neišlaikė apie 3,9 tūkstančio kandidatų. Nors skaičiai neparodo realaus gebėjimų pagerėjimo, jie rodo, kad pasikeitus administraciniam slenksčiui, formaliai išlaikiusiųjų dalis gali padidėti ir nesant realiam pasirengimo pagerėjimui.
Linkę pervertinti savo gebėjimus
Akademiškai svarbu atskirti egzamino išlaikymo statistiką nuo realaus matematinio ir analitinio pasirengimo. Ekonomikos studijoms ypač svarbus gebėjimas suprasti procentus, indeksus, palūkanas, infliaciją, riziką, duomenų lenteles, grafikus ir priežastinius ryšius.
Psichologas J. Flavell 1979 m. aprašė gebėjimą stebėti savo paties mąstymą, kuris yra būtinas ir ekonomikos studijose – studentas turi ne tik rasti atsakymą, bet ir patikrinti, ar jo skaičiavimai, prielaidos ir išvada dera tarpusavyje. Silpnas matematinis pasirengimas dažnai susijęs su menkesniu gebėjimu atpažinti savo klaidas. D. Dunningo ir J. Krugerio 1999 m. tyrimas „Unskilled and Unaware of It“ parodė, kad mažiau kompetentingi žmonės linkę pervertinti savo gebėjimus.
Ekonomikos mokyme ši problema ypač aktuali. Studentas gali manyti suprantantis sudėtingas sąvokas, bet nesugebėti patikrinti pagrindinių skaitinių ryšių. Tai sukelia dvigubą problemą: trūksta ne tik matematikos žinių, bet ir gebėjimo suprasti, kur baigiasi žinojimas ir prasideda spėjimas. Nors dirbtinio intelekto įrankiai gali padėti, jie gali ir sustiprinti kompetencijos iliuziją, jei studentas neturi bazinio matematinio raštingumo įvertinti atsakymų teisingumą.
Problema – ne vien Lietuvoje
Lietuvos matematiniam raštingumui įtakos turi ir tarptautinis kontekstas. 2022 m. PISA tyrime Lietuva matematikos srityje surinko 475 taškus, tai mažiau nei Latvija (483), Lenkija (489) ir gerokai mažiau nei Estija (510). Nors Lietuva nėra tarptautiniame dugne, jos aukšto analitinio pajėgumo mokinių bazė yra per siaura konkurencingumui duomenų analizės, finansų, technologijų ir dirbtinio intelekto srityse.
PISA 2022 m. duomenimis, Lietuvoje socialinė ir ekonominė mokinio aplinka paaiškino 17 proc. matematikos rezultatų skirtumų (EPBO šalių vidurkis – 15 proc.). Tai rodo, kad matematinio raštingumo problema susijusi ir su galimybių nelygybe, o silpnesnės socialinės aplinkos mokiniai, negaudami pakankamos pagalbos mokykloje, į universitetą ateina su žinių deficitu.
Šalies augimas siejasi su gebėjimais
Ekonomikos mokslas patvirtina, kad matematinių gebėjimų deficitas svarbus visai ekonomikai. 2012 m. tyrime „Do better schools lead to more growth? Cognitive skills, economic outcomes, and causation“ nustatyta, kad ekonomikos augimas stipriau siejasi su realiais kognityviniais gebėjimais, o ne su formaliais mokymosi metais. Tai reiškia, kad svarbiau yra gebėjimai, kuriuos žmonės atsineša į tolesnį mokymąsi ir darbo rinką.
Ekonomikos studijos yra matematiškai intensyvios. Net ir taikomojoje ekonomikoje būtina suprasti duomenis, atskirti koreliaciją nuo priežastingumo, interpretuoti rodiklius ir tikrinti teiginius empiriškai. Be skaičių ir loginės interpretacijos, ekonominės analizės lieka normatyviniais teiginiais arba mechaniniu skaičiavimu. Matematinio raštingumo, loginio mąstymo ir ekonominės interpretacijos junginys sukuria kokybišką ekonominį mąstymą.
25 taškai iš 100 gali būti administracinis egzamino išlaikymo slenkstis, bet tai nėra pakankamas signalas apie akademinį pasirengimą. Egzamino kartelės sumažinimas formalią statistiką gali pagerinti, bet jis savaime nepagerina žmogiškojo kapitalo. Lietuva su savo dabartiniais rezultatais atsilieka nuo stipriausių regiono šalių, o šis matematinių gebėjimų deficitas, neišspręstas mokykloje, persikelia į aukštąjį mokslą, darbo rinką ir visą šalies ekonomiką.
