Vienkiemyje Anykščių rajone prabėgusi vaikystė Mindaugą Vilkicką išmokė paprastos taisyklės – jei jau apsiėmei, padaryk. Šiandien Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius ir saugaus eismo ekspertas sako, kad ši nuostata lydi jį ir profesiniame kelyje: anot jo, saugus eismas prasideda ne nuo technologijų, o nuo žmogaus sprendimų ir gebėjimo prisiimti atsakomybę.
„Reikia skirti, kada pažanga išties pagerina situaciją, o kada – ne. Kol eisme dalyvauja žmonės, tol visų pirma nuo jų elgesio bei supratimo, kad savo elgesiu galiu lemti ir kitų likimą, priklausys eismo saugumas. Ne nuo technologijų“, – įsitikinęs M. Vilkickas.
Jis pastebi, kad žmonių nemąstymas kelyje, pernelyg aklas pasikliovimas technologijomis bei Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas niekaip nedingsta iš visuomenės, o tai kelia papildomus pavojus kelyje.
Vaikystėje išmoktos pamokos svarbios ir šiandien
Kalbėdamas apie gimtojo krašto prasmę M. Vilkickas tikina, kad tai – jo tapatybės dalis, šaknys bei kelio į gyvenimą pradžia, kur jis įgijo praktinių gyvenimo patirčių bei požiūrio į gyvenimą pagrindus.
„Tėviškė, šeima bei žmonių ryšiai tarp kartų, žinojimas, iš kur ateini, manau, yra vienas iš reikšmingų dalykų gyvenime, padedantis tvirtai jaustis čia ir dabar“, – sako KTU lektorius.
Viena svarbiausių taisyklių, kurią jis išmoko dar jaunystėje – pradėtą darbą reikia užbaigti.
„Kai išsiaiškini, kad kažką reikia padaryti, tiesiog imi ir darai. Kol bus padaryta, kol bus pasiektas reikiamas rezultatas. Nes nuo tavo darbo dažnai priklauso ir kiti dalykai – jei nebus tavo rezultato, kažkur kažkas taip pat strigs ir nebus atlikta laiku“, – teigia Mindaugas.
Kita ne mažiau svarbi pamoka – pagarba susitarimui ir duotam žodžiui. Pašnekovas pripažįsta, kad gyvenime ne visada viską pavyksta įgyvendinti idealiai, tačiau būtent šie principai iki šiol padeda įvertinti prioritetus ir priimti sprendimus.
„Jei jau kažką sutarei – ar tai būtų darbas, ar kitas reikalas – turi laikytis taip, kaip sutarta. Reikia gerai apgalvoti, kam ir kada duodi žodį“, – tikina M. Vilkickas.
Pasak jo, šios pamokos nebuvo tik teorinės – jos gyvenime vienareikšmiškai išlieka vienos svarbiausių ir praktiškai vertingiausių.
Atrasti save prireikė laiko
Pašnekovas atviras: mokyklos metais neturėjo aiškios krypties, kokią profesiją norėtų pasirinkti. Tačiau būtent domėjimasis skirtingomis sritimis vėliau tapo privalumu – jis leido sukaupti platų akiratį ir lengviau atrasti savo kelią.
„Man patiko daug skirtingų dalykų – fizika, neorganinė chemija, matematika, kalbos, literatūra, astronomija, geografija, informatika, kažkiek istorija. Lankiau aviamodeliavimo ir fotografijos būrelius, daug skaičiau – ypač mokslinę fantastiką“, – pasakoja jis.
Žvelgdamas tiek atgal į save, tiek į šiandieninius jaunuolius, Mindaugas mano, kad normalu, jog jaunam žmogui sunku dar būnant mokykloje pasirinkti konkrečią profesiją.
„Vaikiškos smegenys yra tiesiog nepajėgios tą padaryti, nes jos dar nėra galutinai susiformavusios – žmogaus smegenų formavimasis baigiasi maždaug apie 27-us gyvenimo metus. Yra tik atskiros išimtys, kai kažkas jau nuo mažens tiksliai žino kuo bus. Todėl aš skeptiškai vertinu profiliavimą mokykliniais metais“, – teigia M. Vilkickas.
Jo nuomone, nuo mažens būtina išmėginti kuo daugiau įvairių veiklų ir dalykų, kad žmogus turėtų platų akiratį ir jau kiek vėliau, artėjant smegenų brandai, būtų lengviau suprasti, kas iš tiesų tinka ir patinka.
Smalsumas nuvedė į profesiją
Profesinis kelias Mindaugą galiausiai atvedė į KTU, kur jis baigė telekomunikacijų ir elektronikos inžinerijos bakalauro studijas, vėliau – matavimų ir metrologijos inžinerijos magistrantūrą bei doktorantūrą. Studijų metais vyras taip pat stažavosi Rygos technikos universitete, o vėliau papildė žinias pedagogikos studijomis Vytauto Didžiojo universitete.
Šiuo metu M. Vilkickas vadovauja „Vairavimo mokytojų gildijai“, be to, dėsto KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentams. Kartu su komanda jis taip pat komunikuoja įvairiomis su saugiu eismu susijusiomis temomis „Vairavimo mokytojų gildijos“ „Facebook“ puslapyje.
„Darbinėje veikloje užsiimu švietimu apie saugų eismą. Taigi, atsakant į klausimą, kokia mano pagrindinė veikla, galėčiau teigti: prisidedu prie to, kad ir tu, žmogau, namo, pas savus ir savo šeimą, sugrįžtum gyvas ir sveikas“, – teigia pašnekovas.
Įdomu tai, kad tik pradėjęs dirbti eismo saugumo srityje KTU lektorius prisiminė vaikystės pomėgį – vartyti Kelių eismo taisyklių knygelę ir susidomėjimą kelio ženklais.
„Vėliau, kai jau pats laikiausi teises, buvau pagalvojęs, kad teorinę mokomąją medžiagą galėčiau išdėstyti geriau. Tokie įdomūs sutapimai“, – pastebi jis.
Technologijos prasmingos tik tada, kai padeda žmogui
Nors M. Vilkickas savo kasdienėje veikloje daugiausia dėmesio skiria vairuotojų švietimui, turimas inžinerinis išsilavinimas leidžia į eismo saugumą pažvelgti plačiau. Jo teigimu, duomenys, matavimai ir šiuolaikinės technologijos yra svarbūs įrankiai, padedantys kurti saugesnę infrastruktūrą, tačiau vien jų nepakanka.
„Kai kalbame apie eismo saugumą, neužtenka vien duomenų, matavimų ir infrastruktūros. Pastebiu susikoncentravimą į biurokratines procedūras, reglamentavimus ir kitus popierizmus, vengiant drąsos ir atsakomybės plačiau pamatyti, kas tai yra eismo saugumas ir kokios infrastruktūros žmonėms iš tiesų reikėtų vienu ar kitu konkrečiu atveju“, – sako Mindaugas.
Jis prisimena atvejį KTU Studentų miestelyje, kur jo pastebėjimai prisidėjo prie to, kad pavojingos keturšalės sankryžos buvo pakeistos žiedinėmis.
„Nors miestas iš pradžių nekreipė į šiuos pastebėjimus dėmesio, tačiau vėliau sankryžos buvo perdarytos bei įrengta nauja saugesnė pėsčiųjų perėja“, – tikina pašnekovas.
Svarstantiems apie karjerą technologijų, inžinerijos mokslų srityje KTU lektorius pataria – jei jau svarstai, tai imk ir daryk.
„Nebegaišk laiko svarstymams – ne mėgink, o daryk. Ypač jei tiksliųjų mokslų gabumai ir pasiekimai yra ne įsivaizduojami, o realūs. Tik pirmyn“, – drąsina M. Vilkickas.