Vilnius vis dažniau pastebimas ne tik kaip patraukli kelionių kryptis, bet ir kaip miestas, kuriame formuojasi išskirtinis gyvenimo bei verslo modelis. Tai dar kartą parodė savaitgalį vykęs „Vilnius Pink Soup Fest“, kurio metu šaltibarščiai tapo ne tik turistų traukos objektu, bet ir proga susiburti miesto bendruomenei bei verslams. Netikėti kultūriniai simboliai – tokie kaip šaltibarščiai ir jų festivalis – tampa integralia miesto konkurencingumo dalimi globalioje kovoje dėl dėmesio, talentų bei investicijų.
Verslo konsultacijų, dizaino, UX ir reputacijos paslaugų ekosistemos „Synthesis Consulting Group“ vadovas Gediminas Užkuraitis sako, kad nors šaltibarščiai ir išskirtiniu reiškiniu tapęs „Go Vilnius“ organizuojamas Vilniaus šaltibarščių festivalis savaime nėra nei konkurencinis pranašumas, nei investicijų daugiklis, tai, ką kuriame Vilniuje, yra savotiškai unikalus konkurencingas gyvenimo būdas.
„Šaltibarščiai tampa savotišku simboliu. Tai labai išskirtinis, ryškus ir šiek tiek absurdiškas dalykas. Kartu tai atspindi platesnį miesto identitetą – festivalius, veiklas ir kasmet kuriamą turinį, kuris rodo, kad čia yra daug kūrybos ir daug smagumo. Kūrybiškas ir smagus miestas įtraukia žmones, kurie nori atvykti. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl išpopuliarėjo tokie miestai kaip Berlynas“, – sako jis.
Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros viešųjų ryšių projektų vadovė Akvilė Lesauskaitė-Hu teigia, kad kultūrinė tapatybė nėra atskiriama nuo visapusio šalies identiteto ir ji turi savo vaidmenį.
„Investuotojai, žinoma, pirmiausia žiūri į skaičius ir duomenis, bet jiems taip pat svarbu, kokią emociją bei įspūdį palieka miestas. Kai miestas ne tik patinka, bet ir įsimena, jis išsiskiria iš kitų“, – komentuoja A. Lesauskaitė-Hu.
Milijoninės auditorijos pažintis su šaltibarščiais
„Go Vilnius“ renginyje „Going Global“ buvo prisiminta ir išskirtinės pasaulinės sėkmės istorija, kurios dėmesio centre atsidūrė šaltibarščiai. Tai – šaltibarščių integracija į populiarų žaidimą „Cooking Fever“, kurį kuria lietuvių įmonė „Nordcurrent“.
„Tai prasidėjo kaip savotiškas meilės laiškas miestui, nes dažnai net nežinoma, kad esame iš Lietuvos“. Pagalvojome – o kas, jei šią sriubą parodytume 5–10 milijonų žaidėjų per mėnesį? Tokio sprendimo rezultatai – apčiuopiami. Socialinių tinklų paminėjimai išaugo apie 200 proc., nes žmonėms tai pasirodė keista ir labai įdomu. Dar daugiau, integracija sulaukė didelio tarptautinio dėmesio ir pelnė du „European Digital Communication Awards“ apdovanojimus“, – pasakoja „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime.
Pasak jos, gebėjimas išnaudoti savo išskirtinumus ir pritraukti dėmesį prisideda prie galimybės būti matomiems pasaulio žemėlapyje.
Šaltibarščiai persikėlė ir į biurus
Šiemet festivalio pradžią pažymėjo ir masinė „Pink Break“ pietų pertrauka, prie kurios aktyviai jungėsi Vilniuje veikiančios organizacijos, startuoliai ir technologijų bendrovės.
Viena didžiausių „Pink Break“ lokacijų tapo „Cyber City“, kur prie bendrų rožinių pietų buvo pakviesta prisijungti apie 4 tūkst. „Tesonet“ grupės organizacijų darbuotojų. Vienaragių stotelėje buvo įrengta šaltibarščių fontano instaliacija, organizuojamos įvairios veiklos, o erdvę papildė festivalio dekoracijos ir rožiniai skanėstai.
Tuo metu vienaragis „Vinted“ festivalio savaitgalį pasitiko organizuodamas bendrus rožinius pietus darbuotojams bei kviesdamas dalyvauti specialiose festivalio iniciatyvose.
Rožinė sriuba – tik pirmas kabliukas
Pašnekovai sutaria – rožinė sriuba bei nuolat augantis ir vis daugiau užsienio svečių sulaukiantis Vilniaus šaltibarščių festivalis gali tapti ir tampa ryškiu kabliuku susidomėti Vilniumi. Vis dėlto, vien smalsumo neužtenka – tolimesnį susidomėjimą kuria sostinės verslo aplinka, čia dirbantys talentai, infrastruktūra ir gyvenimo kokybė.
Pasak G. Užkuraičio, Vilniaus patrauklumas talentams pirmiausia remiasi gyvenimo kokybe.
„Gyvendamas Vilniuje turi vieną geriausių darbo–laisvalaikio balansą Europoje – daug laisvadienių, ilgos vaiko priežiūros atostogos, ežerai pasiekiami per 20 minučių nuo biuro. Miesto mastelis taip pat išskirtinis – tai tarsi Paryžiaus dydžio miestas su dešimt kartų mažiau žmonių. Kasdienybėje tai reiškia paprastą dalyką: viskas arti, nereikia gaišti laiko judėjimui, o gyvendamas Vilniuje turi maždaug dviem valandomis daugiau laiko per dieną nei didmiestyje“, – pažymi jis.
Savo ruožtu A. Mockutė-Jaime atkreipia dėmesį į atlygio ir tarptautiškumo kontekstą Lietuvos sostinėje.
„Esame konkurencingi atlygio paketais, turime stiprų kultūrinį gyvenimą. Auganti tarptautinė bendruomenė daro miestą vis atviresnį – atvykę žmonės nebesijaučia vieni“, – teigia ji.
Tuo metu A. Lesauskaitė-Hu akcentuoja Vilniaus karjeros perspektyvas: „Per 3–5 metus galima išaugti iš jaunesniojo specialisto į vyresniojo specialisto ar vadovo poziciją – tai gerokai greičiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėje Karalystėje.“
