2026 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Šiandien vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo svarstomi parlamentinės kontrolės klausimai dėl pedagogų etato sandaros bei priedų už veiklos sudėtingumą skyrimo pedagogams ir pagalbos mokiniui specialistams.
Išsamiai aptaręs pedagogų etato sandaros sistemą, komitetas pažymėjo, kad dabartinė atlygio sistema yra pernelyg smulkmeniška, biurokratiška ir sunkiai suprantama net patiems pedagogams. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra gavusi kelias dešimtis pasiūlymų ir artimiausiu metu planuoja juos svarstyti, komitetas ketina prie šio klausimo sugrįžti Seimo rudens sesijos pradžioje.
Komiteto nariai taip pat pabrėžė siekį, kad pedagogų darbo užmokestis augtų sparčiau nei šalies vidurkis, keliant ambicingus tikslus 2028 ir 2030 metų laikotarpiams.
Vienu svarbiausių posėdžio klausimų tapo pedagogų atlygio priedai už veiklos sudėtingumą. Nors nuo 2024 m. rugsėjo valstybė yra įsipareigojusi skirti papildomą 5,5 proc. finansavimą, būtent šių koeficientų didinimas komitete buvo įvardytas kaip sritis, kurioje matomos sisteminės problemos:
Lėšų „nusėdimas“ savivaldybėse. Pastebėta, kad kai kurios savivaldybės, gavusios valstybės dotacijas, mažina savo skiriamą dalį, todėl mokytojai nepajunta realaus atlygio augimo.
Skaidrumo trūkumas. Kyla rizika, kad lėšos, skirtos darbui su specialiųjų poreikių vaikais, panaudojamos kitoms įstaigų reikmėms ar biudžeto trūkumams dengti.
Ikimokyklinio ugdymo iššūkiai. Įstaigų vadovai dažnai priversti lėšas paskirstyti „solidariai“ visiems darbuotojams, užuot didesnius priedus skyrę tiems, kurie dirba su sudėtingiausiais atvejais.
Atsižvelgdamas į diskusijų metu išryškėjusias problemas, komitetas nusprendė kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prašydamas pateikti galimus problemų sprendimo būdus, atsakyti dėl papildomai skirtų 5,5 proc. lėšų panaudojimo kontrolės savivaldybėse bei įvertinti galimybę koreguoti finansavimo modelį, lėšas ugdymo įstaigoms nukreipiant tiesiogiai. Taip pat tikimasi, kad ministerija apsvarstys griežtesnius saugiklius, kurie neleistų savivaldybėms mažinti savo finansinio prisidėjimo prie švietimo pagalbos užtikrinimo.
„Už savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą tiesiogiai atsakingos pačios savivaldybės, tad šioje srityje privalu užtikrinti tinkamą kontrolę bei skaidrią atskaitomybę,“ – teigė komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Komitetas pabrėžė, kad ši tema išlieka prioritetinė, todėl, gavus ministerijos atsakymus, prie šio klausimo bus sugrįžta.
