Lietuvoje bręsta visuotinės nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reformos, keliančios vis didesnį nerimą ir nepasitenkinimą tarp gyventojų. Nors valdžios atstovai kartoja, kad šie pokyčiai būtini siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir papildyti savivaldybių biudžetus, visuomenėje tvyro auganti baimė – viskas krypsta ne link teisingumo, o link dar vieno biurokratinio įrankio pasipinigauti gyventojų sąskaita.
Siūlomi mokesčių tarifai ir jų poveikis
Pagal naujausius siūlymus, NT mokesčio tarifai būtų diferencijuojami pagal turto vertę:
- Iki 200 tūkst. eurų – 0,1% tarifas.
- 200 tūkst. – 400 tūkst. eurų – 0,2% tarifas.
- 400 tūkst. – 600 tūkst. eurų – 0,5% tarifas.
- Virš 800 tūkst. eurų – 2% tarifas.
Pagrindiniam gyvenamajam būstui numatoma 50% mokesčio lengvata. Tačiau šios lengvatos tėra kosmetinė paguoda – realybėje net ir paprastas butas vidutinio miesto centre gali peržengti mokestines ribas vien dėl augančios rinkos vertės. Kritikai atkreipia dėmesį, kad reforma atveria Pandoros skrynią: tai bus mokesčio precedentas, kuris ateityje tik didės, o tikroji riba tarp „būtino mokesčio“ ir „baudžiamojo apmokestinimo“ taps vis sunkiau apčiuopiama.
Gyventojų reakcija ir protestai
Visuomenėje kyla pagrįstas pasipriešinimas planuojamiems pokyčiams. Gyventojai ruošiasi protestams prieš visuotinio NT mokesčio įvedimą, baimindamiesi ne tik naujos finansinės naštos, bet ir reguliaraus turto perkainojimo pasekmių. Per pastaruosius penkerius metus NT kainos Lietuvoje išaugo 70–80%, todėl net tie, kurie iki šiol mokesčio nemokėjo, po naujojo vertinimo gali būti įtraukti į mokėtojų sąrašą. Valstybė savo rankomis stumia žmones į finansinę įtampą, o protestai tampa vieninteliu balsu, kurį dar bandoma išgirsti.
Bene labiausiai šokiruoja tai, kad šis mokestis įvedamas nesant jokio visuomeninio konsensuso. Gyventojai – ypač vyresnio amžiaus žmonės, turintys vienintelį paveldėtą būstą – jau dabar nežino, kaip išgyvens. Kaip mokėti, kai pajamos nesikeičia, o reikalavimai tik auga?
Politikų pozicijos ir kritika
Kai kurie politikai kritikuoja siūlomą mokesčių reformą. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis atvirai pasisakė, kad visuotinis NT mokestis nėra pagrįstas – vienintelis argumentas jį mokėti būtų turto turėjimas. Tai grėsmingas posūkis link „gyvenimo mokesčio“ filosofijos – apmokestinamas pats faktas, kad kažkas turi teisę gyventi savo turte.
Skvernelis siūlo tobulinti esamą sistemą, kuri apmokestina tik brangesnį NT, ieškoti kompromisų dėl tarifų ir neapsunkinti gyventojų papildoma finansine našta. Tačiau ar jo žodžiai bus išgirsti – nežinia. Tuo metu kiti politikai entuziastingai pasisako už reformą, demonstruodami visišką atotrūkį nuo realios žmonių padėties.
Galimos pasekmės ir ateities perspektyvos
Įvedus visuotinį NT mokestį, galima tikėtis kaskart didėjančio nepasitenkinimo ir realių socialinių pasekmių:
- Finansinė našta: Daugeliui gyventojų, ypač turinčių mažesnės vertės būstus, teks papildoma mokesčių našta, kuri ne tik apsunkins jų finansinę padėtį, bet gali ir tiesiogiai atimti galimybę išsilaikyti savo gyvenamojoje vietoje.
- Turto perkainojimas: Reguliarus NT vertės perskaičiavimas gali lemti didesnius mokesčius ateityje, net jei gyventojų pajamos stovi vietoje. Tai – paslėpta spąstų sistema, kurioje kiekvienas perkainojimas gali tapti mokesčių sprogimu šeimos biudžete.
- Socialinė įtampa: Didėjant mokesčiams, neišvengiamai kils socialinė įtampa. Gyventojų pyktis ir nepasitenkinimas valdžios sprendimais auga, o skaidrumo stoka ir komunikacijos vakuumas šią įtampą tik gilina. Vis daugiau žmonių ims jausti, kad valstybė nusigręžė nuo jų.
Apibendrinant, NT mokesčio reforma, kuri buvo pristatyta kaip pažangi ir teisinga, iš tiesų gali tapti dar vienu žingsniu link socialinės atskirties, sisteminio nepasitikėjimo valstybe ir finansinio trapumo. Jei visuomenės balsas bus ignoruojamas, tai gali tapti ne tik fiskaline, bet ir politine krize, kurios pasekmes jausime dar ilgai. Valdžiai būtina suprasti, kad teisingumo imitacija dar nėra teisingumas.
