Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ vieši gastrolėse Vokietijoje, kur birželio 7 d., sekmadienį, garsiojoje Frankfurto Senojoje operoje (Alte Oper) atliks Džiuzepės Verdžio (G. Verdi) monumentalųjį kūrinį „Messa da Requiem“. Kartu su lietuvių kolektyvu pasirodys Frankfurto Getes universiteto Muzikos kolegijos choras ir orkestras, Frankfurto choras „Singakademie“ bei Kelno choras „Konzertchor“. Dirigentas – žymus vokiečių dirigentas Janas Šumacheris (Jan Schumacher).
Frankfurto Senoji opera (Alte Oper) yra tapusi miesto atgimimo ir pilietinio solidarumo simboliu. 1880 m. pastatyta operos rūmai, kuriuos inauguravo pats kaizeris Vilhelmas I, Antrojo pasaulinio karo metais buvo visiškai sugriauti. Kai pastatas dešimtmečius stovėjo kaip „gražiausi Vokietijos griuvėsiai“, vietos gyventojų iniciatyva ir surinktos lėšos padėjo išsaugoti šį istorinį paminklą. Po kruopščios rekonstrukcijos 1981 m. operos pastatas vėl atvėrė duris, išlaikęs autentišką istorinio fasado išvaizdą, tačiau viduje įrengta moderni, pasaulinio lygio koncertų salė. Šiandien čia rengiami aukščiausios klasės klasikinės muzikos koncertai, o operos spektakliai perkelti į naująjį miesto teatrą.
„Dainuoti Verdi „Requiem“ chorui visada tikra šventė, o ypatingai jį atlikti tokioje prestižinėje salėje – tai didelė garbė ir pripažinimo ženklas“, – sakė choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė. Ji priminė, kad šis kūrinys periodiškai sugrįžta į „Pro Musica“ repertuarą. Choras jį jau yra atlikęs 2011 m. Vokietijoje, Bremeno koncertų salėje „Die Glocke“, tų pačių metų pabaigoje Danijoje, Kopenhagos katedroje, 2012 m. Kazachstane, Astanos filharmonijoje, o 2025 m. planuojama jį atlikti Paryžiaus Šv. Roko bažnyčioje.
Monumentalusis G. Verdi „Requiem“ užima ypatingą vietą choro „Pro musica“ repertuare kaip vienas dramatiškiausių ir emociškai stipriausių stambios formos kūrinių. Tai vienas populiariausių ir dažniausiai pasaulyje atliekamų chorinių-simfoninių opusų. Kompozitorius savo kūrinį dedikavo italų rašytojo Alesandro Manconio (Alessandro Manzoni) atminimui. 1874 metais sukurta gedulingoji mišios dėl savo dramatiškumo ir ekspresyvumo dažnai vadinamos „opera, įvilkta į bažnytinį apdarą“. Muzikologai pažymi, kad liturginio teksto interpretacijai kompozitorius pasitelkė plačią teatrališkumo ir dramatizmo paletę: nuo stingdančios, didingos ir grėsmingos „Dies irae“ (Rūsčiojo teismo dienos) kulminacijos iki jautrių, viltingos maldos lyrinių epizodų.
Vilniaus universiteto mišrus choras „Pro musica“ Lietuvos chorinėje panoramoje išsiskiria savo pasirinkta repertuaro kryptimi – kolektyvas specializuojasi didžiųjų klasikinių partitūrų ir teminių programų atlikime, taip pat didelį dėmesį skirdamas šiuolaikinei lietuvių ir užsienio kompozitorių muzikai. Garbingos vietos tarptautiniuose konkursuose ir aktyvus bendradarbiavimas su pasaulio universitetais bei orkestrais yra nuolatiniai „Pro musica“ akcentai. Praėjusį savaitgalį vykusiame Balstogėje (Białystok) 10-ajame tarptautiniame chorų festivalyje „Cantu Gaudeamus“ choras „Pro musica“ pelnė aukso diplomą ir viso konkurso Grand Prix.
