Alergijos yra dažnas sveikatos sutrikimas pasaulyje, tačiau standartiniai tyrimai ne visada tikslūs. Gydytoja alergologė Audra Blažienė iš „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro aiškina, kad klaidingai teigiami rezultatai gali lemti nereikalingus apribojimus ir paveikti mitybą bei psichologinę būklę.
Pasak gydytojos, svarbu atskirti organizmo įsijautrinimą nuo tikros alergijos. Įsijautrinimas reiškia, kad organizmas gamina IgE antikūnus, bet tai nebūtinai sukelia simptomus. Klaidingus rezultatus gali lemti kryžmiškai reaguojančios angliavandenilinės determinantės (CCD), kurios aptinkamos augaluose ir vabzdžiuose, bet nesukelia alerginių reakcijų.
Nereikalingas tam tikrų maisto produktų vengimas dėl klaidingų tyrimų rezultatų gali neigiamai paveikti visaverę mitybą, ypač vaikams, sukelti psichologinį diskomfortą ir finansinę naštą dėl brangesnių specializuotų produktų bei pakartotinių tyrimų.
Šiuolaikinė molekulinė (komponentinė) alergijų diagnostika siūlo tikslesnį metodą, tiriančią organizmo reakciją į pagrindines alergeno dalis. Ji padeda nustatyti tikslesnį įsijautrinimo profilį, atskirti sunkias reakcijas sukeliančius baltymus nuo tų, kurie kaitinant praranda alergeniškumą, ir taip pateikti tikslesnes rekomendacijas.
Lietuvoje „Hila“ centre atliekamas „Allergy Xplorer 3“ (ALEX3) tyrimas leidžia iš vieno kraujo mėginio analizuoti 300 alergenų, įskaitant 218 molekulinių komponentų ir 82 alergenus, su automatiniu CCD poveikio blokavimu. Šis tyrimas ne tik rodo įsijautrinimą, bet ir jo stiprumą, padedant prognozuoti alergų eigą, stebėti pokyčius ir atpažinti kryžmines alergijas, pavyzdžiui, tarp beržo žiedadulkių ir žalių obuolių.
Gydytoja A. Blažienė pabrėžia, kad tiksli diagnostika yra investicija į gyvenimo kokybę, leidžianti išvengti nereikalingų apribojimų, sumažinti nerimą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl mitybos bei gydymo.
