JAV senatorius, ilgametis Pietų Karolinos atstovas Lindsey Grahamas mirė būdamas 71-erių po staigios ligos, netrukus po grįžimo iš kelionės į Kyjivą. Rytų Europai ir Baltijos šalims tai – reikšmingas praradimas, keliantis klausimų dėl JAV užsienio politikos krypties, ypač kalbant apie paramą Ukrainai ir NATO ateitį.
Prof. Davidas Schultzas, Hamline universiteto politikos mokslų profesorius, taip pat Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys, analizuoja Grahamo politinį palikimą ir jo reikšmę transatlantiniam aljansui. Anot jo, Grahamas buvo vienas iš nedaugelio likusių respublikonų, atstovavusių klasikinę konservatorių užsienio politikos tradiciją, siekiančią aktyvaus JAV dalyvavimo pasaulyje ir tvirto įsipareigojimo NATO bei Europos saugumui.
Nors pastaraisiais metais L. Grahamas tapo vienu artimiausių Donaldo Trumpo sąjungininkų Senate, nepaisant ankstesnės kritikos, jis išliko nuoseklus tvirtindamas, kad JAV parama Ukrainai ir įsipareigojimai NATO yra strateginis pasirinkimas. Jis ne tik viešai palaikė Ukrainą, bet ir kelis kartus lankėsi šalyje nuo 2022 m., aktyviai siekdamas naujų sankcijų Rusijai paketų.
Baltijos šalys, kurioms L. Grahamas buvo patikimas draugas, jautriai sureagavo į jo netektį. Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pabrėžė jo atsidavimą demokratijai, saugumui ir transatlantinei partnerystei, ir vadino jį vienu tvirčiausių NATO rytinio flango bei Ukrainos rėmėjų.
L. Grahamas buvo svarbus ir kaip politikas, kurio įtaka Respublikonų partijoje galėjo atsverti stiprėjančias izoliacionistines nuotaikas. Jis ragino prezidentą Trumpą išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje, tęsti paramą Ukrainai ir stiprinti NATO. Jo mirtis kelia klausimą, ar naujoji Respublikonų partijos karta išlaikys šiuos įsitikinimus, kurie yra svarbūs ne tik Vašingtonui, bet ir visam transatlantiniam aljansui.
