Ilgasis vasaros savaitgalis pajūryje paprastai pritraukia daugiau poilsiautojų, o tai skatina didesnes išlaidas maitinimui, apgyvendinimui ir kitoms paslaugoms. Tačiau šiųmetiniai Mindinių savaitgalio duomenys atskleidė, kad oro sąlygos daro didelę įtaką poilsiautojų išlaidavimui. „Swedbank“ kortelių skaitytuvų duomenimis, liepos 4–6 d. pajūrio kurortuose gyventojai, atsiskaitydami kortelėmis, išleido 45 proc. daugiau nei pernai per Mindalinių savaitgalį, tačiau tai buvo 20 proc. mažiau nei per karštąjį savaitgalį po Joninių.
„Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas pastebi, kad vasaros savaitgaliai pajūryje skiriasi ne tik poilsiautojų skaičiumi, bet ir jų elgsena. Birželio 20–22 d. pajūrio prekybos ir paslaugų vietose (neįskaitant Klaipėdos miesto) „Swedbank“ aptarnaujamais kortelių skaitytuvais užfiksuota 2,1 mln. eurų apyvarta. Karštąjį savaitgalį po Joninių, birželio 27–29 d., ši suma išaugo iki 2,34 mln. eurų. Tuo tarpu lietingą Mindalinių savaitgalį ji sumažėjo iki 1,95 mln. eurų. Pasak jo, geras oras pajūryje skatina vartojimą, ilgesnį viešnagę kurortuose, vietos paslaugų ir aktyvesnio laisvalaikio pasirinkimą kavinėse bei pramogų vietose.
Kur pajūryje išleidžiama daugiausia
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, per Mindalinių savaitgalį daugiausia lėšų pajūryje išleista maitinimo, maisto prekybos vietose ir apgyvendinimo įstaigose. Kavinių ir restoranų bendra apyvarta siekė 602 tūkst. eurų, maisto prekių parduotuvių ir prekybos centrų – 558 tūkst. eurų, viešbučių – 164 tūkst. eurų. Barams ir smuklėms teko 139 tūkst. eurų apyvarta.
Palyginti su karštuoju savaitgaliu po Joninių, vėsesnis Mindalinių savaitgalis labiausiai paveikė verslus, priklausančius nuo oro sąlygų. Maitinimo paslaugų apyvarta smuko 30 proc., barų ir smuklių – 28 proc., o ledų pardavimai – net 56 proc. Maisto prekių parduotuvių ir prekybos centrų apyvarta sumažėjo 10,7 proc., viešbučių – apie 9 proc.
Kita vertus, per Mindalines pastebimai išaugo pramogų ir apsipirkimo kategorijų apyvarta. Pramogų įrangos nuomos ir atrakcionų apyvarta, palyginti su Joninių savaitgaliu, augo beveik 96 proc., drabužių parduotuvių – 41 proc., dovanų ir suvenyrų parduotuvių – 26 proc. Tai rodo, kad vėsesnis oras skatina poilsiautojus keisti veiklų prioritetus: mažiau lėšų skiriama lauko kavinėms, daugiau – apsipirkimui ir kitoms pramogoms.
Lyginant su praėjusių metų Mindalinių savaitgaliu, šiemet visų pagrindinių pajūrio išlaidų kategorijų apyvarta augo: maitinimo paslaugų – 57 proc., viešbučių – 58 proc., barų ir smuklių – 103 proc., maisto prekių parduotuvių ir prekybos centrų – 19 proc. Ypač išsiskyrė pramogų įrangos nuoma ir atrakcionai, kurių apyvarta padidėjo 152 proc., drabužių parduotuvės – 80 proc., dovanų ir suvenyrų parduotuvės – 182 proc.
D. Trumpickas pabrėžia, kad skirtingų savaitgalių palyginimas aiškiai parodo oro sąlygų įtaką poilsiautojų aktyvumui ir išlaidų paskirstymui pajūryje.
„Vienas savaitgalis negali atspindėti visos vasaros tendencijų, tačiau jis leidžia suprasti, kur sutelkiamas didžiausias lėšas. Pajūryje dalis išlaidų yra suplanuotos iš anksto – kelionė, nakvynė, pramogos. Kita dalis atsiranda vietoje: geras oras skatina išlaidas lauko kavinėse, ledams ar sezoninėms pramogoms, o vėsesnėmis dienomis jos gali persikelti į apsipirkimą ar kitas veiklas. Kuo daugiau pasirinkimų priklauso nuo oro, nuotaikos ar dienos eigos, tuo sunkiau tiksliai prognozuoti savaitgalio išlaidas“, – teigia D. Trumpickas.
Vasaros savaitgaliui verta turėti atskirą biudžetą
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad ilgas vasaros savaitgalis pajūryje, nors ir trumpas, finansiškai prilygsta trumpoms atostogoms.
„Šiuo metu žmonės dažniau priima sprendimus kaip per atostogas, net jei atvyksta kelioms dienoms. Daugiau dėmesio jie skiria patirčiai, patogumui, maistui, pramogoms ir spontaniškiems pasirinkimams. Svarbu ne atsisakyti šių malonumų, o iš anksto numatyti, kokią sumą galima skirti poilsiui be finansinės įtampos. Vasarą lengva pasiduoti aplinkos ar socialiniuose tinkluose matomų atostogų scenarijų įtakai, tačiau finansiškai tvariausias sprendimas yra tas, kuris atitinka mūsų galimybes ir tikruosius poilsio poreikius“, – sako J. Cvilikienė.
Pasak jos, planuojant net ir trumpą vasaros išvyką, būtina apgalvoti ne tik pagrindines išlaidas, tokias kaip kelionė ar nakvynė, bet ir praktines detales, kurios gali turėti didelės įtakos galutiniam biudžetui. Pavyzdžiui, ar nakvynės vietoje bus galimybė gamintis maistą, ar bus pasirūpinta veiklomis prastesniu oru, kiek gali kainuoti vaikų pramogos. Toks pasirengimas leidžia neatsisakyti vasaros malonumų, o aiškiai suvokti finansines galimybes jiems įgyvendinti.
„Finansiškai atsakingas poilsis nebūtinai reiškia taupymą. Labai naudinga turėti atskirą biudžeto eilutę nenumatytoms išlaidoms, atsirandančioms kelionės metu. Kol šios išlaidos neviršija bendros atostogoms numatytos sumos, nereikėtų savęs dėl jų kaltinti – geros emocijos yra svarbi poilsio dalis. Kai finansinės ribos yra aiškios, poilsio malonumais galima mėgautis ramiau, o savaitgaliui pasibaigus išvengiama nemalonių finansinių netikėtumų“, – teigia J. Cvilikienė.
